Nuo spalio 2 d. norintys pasinaudoti Europos Sąjungos parama verslui plėsti kaimo vietovėse vėl galės teikti paraiškas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jas priims iki spalio 31 d.
Šiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimo etapui skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Neseniai buvo patvirtintos ir naujos šios priemonės veiklos įgyvendinimo taisyklės.
Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau ji jau persirito į antrą pusę, ir galima pasidžiaugti geresniais nei pernai beveik visų javų bei rapsų sėklų kokybės rodikliais. Tai teikia vilties, kad šiemet lietuviškų javų ir rapsų derlius bus geresnis nei pernai. Tokias išvadas galima daryti išanalizavus Valstybinės augalininkystės tarnybos tinkle administruojamų grūdų analizatorių „Infratec“ bei laboratorijoje atliktų kokybės tyrimų duomenis.
Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.
Gamtininkai pastebi naujų rudeninės paukščių migracijos požymių, praneša Aplinkos ministerija.
Kaime dirbantys fiziniai asmenys ir mažos įmonės nuo spalio 2 d. jau vėl gali kreiptis ES paramos veiklai plėtoti. 
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sėkmingai įvykdė pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už rinkai patiektą pieną mokėjimus.
Penktadienį prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Per ją bus organizuojami reidai, aplinkosaugininkai budės šių žuvų migracijos ir neršto vietose, stabdys ir tikrins transporto priemones.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kvietimu lankosi Indijos ekspertų delegacija, kuri domisi žirnių ir kitų grūdinių kultūrų pasėlių priežiūra, derliaus sandėliavimo sąlygomis bei kenksmingųjų organizmų kontrole. Indijos ekspertai siekia įsitikinti, kad Lietuvos grūdų augintojų, sandėliuotųjų, grūdais prekiaujančių ūkio subjektų ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VATŽŪM) pastangos yra pakankamos, užtikrinant aukštą eksportuojamų grūdų kokybę.
Nacionalinė mokėjimo agentūra rugpjūčio 23 d. užsakė pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už rinkai patiektą pieną lėšas ir kitą savaitę atliks pavedimus pieno gamintojams.
Išmokas už melioracijos griovių priežiūrą gaunantiems ūkininkams primename šienavimo įsipareigojimų terminus.
Artėjant naujo grikių derliaus nuėmimui bei supirkimui ir atsižvelgiant į praėjusių metų patirtį, kai ekologiškuose grikiuose buvo nustatytos neleistinos naudoti cheminės medžiagos – herbicidas glifosatas – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė sustiprinti tokių grikių kontrolę.
Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).
Šią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.
Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji).
Lietuva ketina atsakyti žemės ūkio atašė Rusijoje ir tokią pareigybę įsteigti Japonijoje. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.
Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas šį savaitgalį nustatytas šešiuose kiaulių laikymo ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 164 kiaulės, dar keturiuose – penima po keletą gyvūnų. Naujausias AKM židinys nustatytas Lazdijų rajone, čia 17 kiaulių buvo laikomos nelegaliai, nedeklaravus kiaulių laikymo vietos.
Lietuvos bitininkų derlius šiais metais bus 30-40 proc. mažesnis negu pernai, Lietuvos radijui šeštadienį prognozavo Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Algirdas Amšiejus.
Šiandien Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.
Šiandien ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.
Seimui leidus pertvarkyti valstybines miškų urėdijas, Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo pirmuosius pertvarkos sprendimus. 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Panevėžio departamentas praneša, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo Nr. IX-456 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nebereglamentuoja ūkininkų veiklos su nuodingosiomis medžiagomis.
Savivaldybės sunerimusios, jog Lietuvos gyventojai labai greitai nebeturės galimybės gauti kokybiškų žemės ūkio paslaugų, ir tai lems dar didesnę atskirtį tarp miesto ir kaimo vietovių.
Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant pastebėti sunku.
Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė.
Vasaros laikotarpiu viena aktualiausių miško apsaugos problemų – miško apsauga nuo gaisrų. Pievų, pamiškių išdžiūvusi žolė, spygliuočių jaunuolynai lengvai užsiliepsnoja nuo mažiausios kibirkšties, todėl miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo saugoti mišką bei tinkamai taikyti priešgaisrines apsaugos priemones.
Lietuvoje pastaraisiais metais didėja nepramoniniu būdu pagamintų kiaušinių paklausa ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų auginti vištas dedekles. Dabar smulkiesiems ūkininkams kiaušinius realizuoti bus gerokai paprasčiau – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) supaprastino kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.
Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui žemdirbiai raginami nedelsti ir pranešti apie sutvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.
Afrikinio kiaulių maro (AKM) židinio likvidavimo darbus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vykdė ir savaitgalį. Iš viso nuo liepos 14 d. UAB „Beržų kompleksas” priklausančioje kiaulių fermoje (Šilų kaimas, Jonavos r.) nugaišinta ir utilizuota beveik pusė, t.y. 9 830 kiaulių.
