Įsigaliojus naujajai tvarkai rūšiuoti maisto atliekas, dalis savivaldybių praneša apie gyventojų susidomėjimą ir pastebi sumažėjusius mišrių atliekų kiekius.

Beveik visoje šalyje vietos savivaldos maisto atliekų surinkimui nusprendė diegti konteinerines sistemas, vis tik Vilniaus regione, nenorint kelti rinkliavos gyventojams, nuspręsta naudoti oranžinius maišelius.

2024-uosius Lietuvoje pasitiko 339 šimtamečiai ar vyresni gyventojai, dauguma jų – moterys, rodo Registrų centro duomenys.

Du vyriausi gyventojai yra sulaukę 109-erių, abu – iš Kauno apskrities.   

Šimtamečių galima rasti beveik kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus Neringą, Pagėgius, Visaginą ir Širvintų rajoną. 61 šimtametis gyvena Vilniuje, Kaune – 40, Šiauliuose – 14, Panevėžyje – 13, Klaipėdoje – 11. 

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, informacija apie šimtamečius renkama ir visus juos pasveikina vienas iš vicemerų, gyvenamosios vietovės seniūnas. 

Nukentėjusiems per gaisrą Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje Raudonasis Kryžius iki penktadienio vakaro surinko per 100 tūkst. eurų žmonių aukų.

Organizacija taip pat ketina prašyti visuomenės nukentėjusiesiems padėti ir daiktais.

„Nuo trečiadienio surinkome apie 106 tūkst. eurų“, – BNS sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra ketvirtadienį paskelbė įtraukusi Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“, kuriai priklauso maisto prekių ženklas „Viči“, į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje.

Pernai Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sulaukė dviem trečdaliais (65 proc.) daugiau pranešimų apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. 
 
Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, 2023-aisiais interneto karštąja linija iš viso švarusinternetas.lt gauta 2 516 pranešimų.

Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gaisro Viršuliškių daugiabučiame name, kai per sprogimą ir gaisrą žuvo du žmonės, o pats daugiabutis tapo negyvenamu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį po penkių valandų svarstymo visuomenininko Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ per savivaldos rinkimus Kaune išleisto leidinio „Viso, Visvaldai?“ nei pripažino politine reklama, nei išteisino – nė vienam iš šių sprendimų priimti neužteko balsų.

Sprogimo ir gaisro nuniokoto daugiabučio sostinės Viršuliškių mikrorajone dujų sistema buvo tinkama naudoti, pernai kovą buvo atlikta jos patikra, sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Dujų tinklo eksploatavimo departamento vadovas Marius Rindokas.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas.

Planuojama, jog į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, kaip ir pernai. 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiko, pradedant nuo balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau.

Ukmergės rajono meras Darius Varnas teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą šios savivaldybės teritoriją išskaidyti į dvi vienmandates rinkimų apygardas.

„Mes nuo pat pradžių nepritariame VRK inicijuotiems ir priimtiems vienmandačių rinkimų apygardų ribų pokyčiams ir kovosime iki galo. Mūsų argumentai ir siūlymai yra labai svarbūs. Neleisime suskaldyti rajono teritorijos ir Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjus priskirti skirtingoms apygardoms – kad jie balsuotų už skirtingus kandidatus į Seimą“, – savivaldybės pranešime teigė meras.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos kiemelyje Vilniuje iki 2026 metų turėtų iškilti skulptūra, skirta Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui bei jo žmonai Barborai Radvilaitei.  

Lapkritį planuotą paskelbti tipinio techninio mokyklos Ukrainai projekto architektūrinį konkursą žadama skelbti 2024-ųjų vasarį, sako projektui „Ateities mokykla Ukrainoje“ vadovaujančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovas.

Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė naujausias pirkinys – 120 mm minosvaidžiai EXPAL, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Anot jos, pirmoji partija užpernai užsakytų 120 mm minosvaidžių EXPAL 120-MX2-SM atgabenta paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Lietuvos bankai dažnai  vengia atidaryti sąskaitas gynybos ir saugumo pramonės įmonėms, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi, teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka. Jis sako, kad šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.

Naujienų agentūra BNS pateikia numatomus įdomiausius ir svarbiausius šių metų įvykius.

ČEMPIONATAS. Metai prasidės neriant į ledo, muzikos ir šokio pasaulį – sausio 10–14 dienomis Kaune, Žalgirio arenoje, vyks 2024 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Tokio lygio šios sporto šakos varžybos Lietuvoje bus surengtos pirmą kartą.

Kai kuriose Lietuvos upėse stebimas stichinis ir pavojingas vandens lygis, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Stichinis vandens lygis stebimas Nemuno atšakoje, Atmatos upėje, ties Rusne ir Leitės upėje, ties Kūlynų kaimu Šilutės rajone.

Pavojingas vandens lygis stebimas Mūšoje ties Žilpamūšio kaimu Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje, taip pat Kražantės upėje ties Pluskių kaimu Kelmės rajone, Minijoje ties Lankupių kaimu ir Priekulės miesteliu Klaipėdos rajone.

Rusijai per vieną dieną į Ukrainą paleidus rekordinį skaičių raketų, Lietuvos užsienio reikalų ministras šį veiksmą pavadino teroristiniu išpuoliu.

Trys Lietuvos didieji miestai Naujųjų metų naktį leisti fejerverkų toliau neketina – juos keičia lazeriai, koncertai.

Nuo ateinančių metų pradžios keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didėja minimalios, o taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugėja skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didėja 7 proc. Dėl konkrečios darbo apmokėjimo tvarkos kiekvienoje įstaigoje turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais.

Baltijos šalyse tebesitęsiant masiškiausiai sukčiavimo ir dezinformacijos atakai, dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ ekspertai ištyrė nusikaltėlių taikomą schemą. Analitikai akcentuoja sukčių naudojamų metodų kompleksiškumą ir pastebi, kad sustabdyti tokių atakų institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną.

„Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais. Matome, kad aktyvus viešinimas, kartu su policijos ir valdžios institucijų veiksmais, padarė įtakos. Vis tik, bandymai apgauti tebetęsiami, nors ir mažesniu masteliu“, – sako „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

024-ieji žymi net keletą svarbių pokyčių žmonių su negalia teisių apsaugos srityje. Esminius pasikeitimus apžvelgia Žmonių su negalia stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

Įsigalioja Asmenų su negalia apsaugos pagrindų įstatymas

Tai – bene svarbiausias metų pokytis, į žmonių su negalia teisių apsaugos sritį įnešiantis daugiausiai naujovių. Šis įstatymas įtvirtina naują negalios ir individualių pagalbos poreikių nustatymo modelį, kuris paremtas ne vien medicininiais, bet ir socialiniais kriterijais. Įstatymas apibrėžia žmonių su negalia teisę į saviraiškos laisvę bei teisę gauti informaciją, prieinamą aplinką, sveikatos priežiūrą, švietimą, teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba ir kitas svarbias žmonių su negalia teises. Darbą pradės Asmens su negalia gerovės tarnyba bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Maždaug 57 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką gyventojams siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Taip pusmečiu būtų paspartintas galutinis atsiskaitymas tiek su buitiniais vartotojais, tiek su įmonėmis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas.

Šių metų Kalėdų savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo 390 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 74 kartus teko reaguoti skubiai, kartu su policijos pareigūnais.

Nuo ateinančių metų pradžios įsigalioja naujos paskatos vaiko priežiūros atostogų metų papildomai dirbti. Jos skirtos tiek gaunantiems minimalias vaiko priežiūros išmokas ir kitas pajamas ar išmokas, tiek maksimalias.

Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos. Šios nuostatos netaikomos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys. Ką kitais metais svarbu žinoti savarankiškai dirbantiems?

Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“?

Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Priklausomai nuo veiklos rūšies ir mokamų įmokų, savarankiškai dirbantys gyventojai kaupia stažą pensijai, ligos atveju gali gauti ligos išmoką, taip pat motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Kas mėnesį mokėdami PSD įmokas, prireikus jie gali pasinaudoti medicinos paslaugomis.

Svarbiausi 2023 metų Lietuvos įvykiai buvo Vokietijos įsipareigojimas šalyje dislokuoti brigadą, apkaltinamasis Apeliacinio teismo nuosprendis „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) politinės korupcijos byloje ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.

Į dažniausiai įvardytų svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko „čekiukų“ skandalas bei teisėsaugos byla Kristijonui Bartoševičiui dėl seksualinio smurto.

Konservatoriai Justas Džiugelis ir Monika Navickienė penktadienį Seime įregistravo prieš savaitę parlamento priimto, bet ketvirtadienį atšaukto Šalpos pensijų įstatymo atnaujintą projektą.