Įsibėgėjus derliaus nuėmimo darbams, žemdirbiai perspėjami pasirūpinti veikiančiais gesintuvais ir nedegiu audiniu, nes šiais metais žemės ūkio darbus žymi ugnis. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, jei pernai ugnies sukeltų žalos atvejų žemės ūkio technikai nepasitaikė, šiemet dar tik įpusėjus derliaus nuėmimui jos jau pradėtos fiksuoti. Vidutinė žala kol kas sąlyginai nedidelė ir siekia 5720 eurų tik todėl, kad pavyko laiku lokalizuoti ugnį.
„Tai, kad priešgaisrinės saugos problema yra aktuali, įrodo ir prevencinės policijos akcijos, kurios patvirtina, jog dauguma laukuose patikrintų žemdirbių neturi būtinų gesintuvų, jie yra per maži arba jau pasibaigusio galiojimo. Ugnies padaroma žala yra išties didelė, nors nuostolius būtų galima sumažinti ugnį ėmus slopinti nedelsiant, nes išplitusi ji gali sunaikinti ne tik techniką, bet ir persimesti į javų lauką“, - sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
BTA duomenimis, didžioji dalis Lietuvoje apdraustos žemės ūkio technikos yra iki 3 metų amžiaus.
Daugiau kaip dešimtmetį stebima tendencija, kad dažniausiai nauja technika draudžiama tada, kai to reikalauja prie jos įsigijimo prisidėję bankai, lizingo bendrovės. BTA duomenimis, beveik pusė draudimo sutarčių yra sudaroma, kai naudos gavėjas yra finansinė institucija. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nemaža dalis technikos draudžiama, nes to reikalauja Europos Sąjungos paramos davėjai.
„Kuo technika naujesnė, tuo labiau prižiūrima, tausojama. Tačiau bėgant metams ji nusidėvi, „pasimeta“ ir būtini priešgaisrinės saugos atributai, o žalų apimtys auga. Pavyzdžiui, užsiliepsnojusio šiaudų preso nuostoliai siekė 11 tūkst. eurų. Kol nesusiduriama su realiomis nelaimėmis ir žalomis, galvojama, kad neturėti gesintuvo yra nieko tokio. Tačiau tie žemdirbiai, kuriems jau teko remontuoti turimą techniką, supranta, kokią „skylę“ jų finansuose akimirksniu gali išmušti ugnis. Be to, ūkininkas nuostolius gali patirti ne tik dėl technikos remonto. Sugedus jai, darbai sustoja, todėl žemdirbiams tenka mokėti už technikos nuomą, atsiranda kitų neplanuotų išlaidų“, - teigia D. Strazdienė.
BTA duomenimis, 50 proc. visų įvykių sudaro atsitikimai eksploatuojant techniką darbo metu, o vidutinė žala svyruoja apie 1800–2500 eurų.
„Gana standartinis atvejis, kai traktoriui įvažiavus į duobę ar jam apvirtus, žala siekia apie 10–12 tūkst. eurų. Su technika susiję žemdirbių nuostoliai pasipila rudeniop, prasidėjus derliaus nuėmimo darbams, kuomet darbai yra ypač intensyvūs, nes stengiamasi išnaudoti kiekvieną palankaus oro valandą ir į laukus metamos visos įmanomos žmonių ir technikos pajėgos. Nepertraukiamai dirbant daug valandų, technika genda dažniau, o jos vairuotojai pavargsta kur kas labiau“, - sako D. Strazdienė.
Papildoma rizika atsiranda per javapjūtę, kuomet neįprastai didelių gabaritų kombainai ir kita žemės ūkio technika į kitą darbo vietą laukuose bando patekti važiuodami įprastais keliais, o kiti eismo dalyviai gali neįvertinti atstumo bei prasilenkimo saugumo.
Šiemet jau įvyko pora skaudžių avarijų – susidūrė kombainas ir vilkikas, traktorius – su mikroautobusu.
Žemės ūkio technikos ir priekabų registro duomenimis, šiemet rugpjūčio pradžioje šalyje buvo užregistruota beveik 274 tūkst. žemės ūkio technikos vienetų.
Daugiausiai technikos draudimo sutarčių sudaroma tuose rajonuose, kur labiausiai plėtojamas žemės ūkis – Suvalkijoje ir Vidurio Lietuvoje.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
