Galimybė pasodinti mišką pasitaiko tikrai ne kiekvienam, o štai Inetos ir Naurio Valuckų šeimai tokia galimybė atsirado jau antrą kartą. Jauna ūkininkų šeima iš Marijampolės rajono pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) teikiamomis galimybėmis gauti finansinę paramą savo svajonei įgyvendinti. Paramą gavo pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Šeimai skirta beveik 125,5 tūkst. Eur suma, už kurią planuojama mišku užsodinti 52 ha žemės.
Seime toliau laužomos ietys, kaip sušvelninti žemės įsigijimo apribojimus žemdirbiams. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pradėjo svarstyti naują pluoštą pataisų, kuriomis siūloma nustatyti ūkininkams palankesnę tvarką įsigyti su jų žeme besiribojančius ar į ją įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Vilniaus miesto 543 493 gyventojai „pagamina“ 204 205,493 t. komunalinių atliekų, 297686 Kauno miesto gyventojai – 132515,621 t. komunalinių atliekų.
„Nuo šiol duomenys apie medžiojamųjų gyvūnų gausos pokyčius šalyje bus objektyvesni ir tikslesni, paremti skirtingais informacijos šaltiniais. Nauja ir tai, kad informacija apie vilkus ir kitus didžiuosius plėšrūnus bus kaupiama visus metus“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Tikslesnei medžiojamųjų gyvūnų apskaitai užtikrinti buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Šios 
Pakruojo rajone, neveikiančiame Dūčių durpyne, vasario pradžioje aptikti 40 šernų nugaišo dėl afrikinio kiaulių maro.
Šiandien įsigaliojęs aplinkos ministro 
Sumedžiojus leistiną vilkų skaičių, nutraukta jų medžioklė, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Pastaruoju metu itin populiarėja sveikos mitybos banga: lietuviai augina daržoves, jos ant stalų keičia iki tol kasdien valgytą kiaulieną, auginami naminiai paukščiai, kurių mėsa nėra tokia riebi. Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug, tad miestiečiui gauti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų neretai tampa sudėtinga užduotimi.
Nuogąstavimai, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų, nėra laužti iš piršto. Augant vartojimui, nuolat gausėja šių aplinką teršiančių atliekų. Ir tai kelia vis daugiau problemų.
Izraelyje vasario 5–6 dienomis viešinčio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Izraelio pamokos yra itin svarbios Lietuvai plėtojant inovacijų ekosistemą taip, kad ji duotų didžiausią naudą ir mokslui, ir verslui, ir valstybei.
Valdantieji siūlo nuo liepos pertvarkyti Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos padalinių, kurie finansuojami iš biudžeto, valdymą. Po reformos žuvivaisos finansavimas būtų sutelktas į vienas rankas. 
Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, kad iki vasario 5 d. priimamos paraiškos pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemones.
Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir gamintojų bei importuotojų atstovais, pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo sudaryti taikos sutartį dėl nesutvarkytų pakuočių atliekų.
Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas su laikinai VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo pareigas einančiu Valdu Kaubre. Sąjūdžio atstovai išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant valdžios pažadų dėl darbo vietų išsaugojimo, darbo jau neteko beveik pusketvirto šimto žmonių. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus faktus, Sąjūdžio atstovai išdėstė esminius siūlymus, kuriais turi būti vadovaujamasi formuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos strategiją.
Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai nuolat fiksuojami laukinėje faunoje. Šių metų sausio 20 d. – 26 d. nustatyta 41 užkrėsta vieta, liga diagnozuota 15 sumedžiotų ir 55 šernų gaišenoms.
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotasis projektas, kuriuo siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse.
Dėl taršos azoto ir fosforo junginiais prastėja tiek šalies vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros būklė, didėja jų eutrofikacija. Šiai taršai mažinti skiriamos Nuotekų tvarkymo reglamento pataisos, kurias rengia Aplinkos ministerija.
Vasario 1 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) pradedamos rinkti paraiškos asbestiniams stogams pasikeisti. Kaimo gyventojai, norintys atnaujinti savo namų stogus ir taip pagerinti gyvenimo kokybę, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ galės teikti iki vasario 28 d.
Žuvinto pelkės pakraštyje, ties Liepakojų kaimu, gamtotvarkininkai dirba ir savaitgaliais. Mat į porą savaičių susitraukusi žiema gali neleisti nuveikti visų darbų, kurie būtini jau dešimtmečius nenaudotoms pelkėms išsaugoti. Žiema – geriausias laikas iškirsti suvešėjusius karklynus, nuskurdusių guodalksnių guotus ir nendres iš plačių Žuvinto pelkės pakraščių, kuriuose užsiliko retosios augalų ir gyvūnų rūšys.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) išnagrinėjo vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčą: vartotojas tvirtino, kad jam taikomas per didelis karšto vandens suvartojimo normatyvas, tačiau VKEKK, išsiaiškinusi visas aplinkybes, patvirtino, kad normatyvas pritaikytas teisingai.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad administracinės naštos mažinimas žemės ūkio subjektams yra prioritetinis uždavinys, kurio įgyvendinimo darbai yra gerokai įsibėgėję – baigtas pirmasis darbų etapas, kuriuo gerokai sumažintas ūkinės veiklos žurnalų skaičius.
Nors paprastasis koatis (lot. Nasua nasua) iš meškėninių šeimos ir nėra natūraliai paplitęs mūsų krašte, Lietuvoje jį galima pamatyti auginamą zoologijos soduose, aptvaruose. Tačiau šis gyvūnas yra invazinis – 2016 m. įtrauktas į ES invazinių rūšių sąrašą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (sausio 11 d. – 19 d.) mūsų šalyje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 95 vietose, liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams ir 198 gaišenoms. AKM nustatytas:
Lietuvoje dar ne taip seniai susikūrusios žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG) jau gali pasigirti sėkmingai įgyvendintomis vietos plėtros strategijomis. Pasinaudojus ES ir valstybės parama, įgyvendinami vietos projektai žuvininkystės regionuose – stiprėja akvakultūros sektorius, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas, kuriamos naujos darbo vietos.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad gyventojams, iki šiol nesumokėjusiems žemės mokesčio, mokesčių administratorius išsiuntė priminimus. Pranešimai siunčiami per sistemą Mano VMI (
Pagal Registrų centro pateiktą informaciją, vakar vakare visos 42 VĮ miškų urėdijos išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad buvusi valstybinių miškų ūkio valdymo sistema nustojo galioti. 
„NordBalt“ jungčiai užtikrinant pigesnės elektros energijos importą, praėjusiais metais jos kaina Lietuvoje toliau mažėjo. Nepaisant to, elektra mūsų šalyje buvo brangesnė nei Latvijoje ar Estijoje.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo akciją „Kaminukas“. Šiaulių agentūros specialistai dvi dienas tikrino įvairią veiklą vykdančias įmones ir asmenis Šiaulių mieste. Buvo patikrinti 8 juridiniai asmenys ir 6 fiziniai asmenys vykdantys veiklas pagal individualias pažymas.
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atvėsus orams, ežeruose pradėjo formuotis ledo danga. Patys mažiausi ir sekliausi ežerėliai pietrytinėje šalies dalyje jau užsitraukė ledu, tačiau šiandien jis tėra 2-3 cm storio. Nors ir laukiama, kad artimiausiomis naktimis atšals iki 10 laipsnių, savaitgalį dar niekur nebus saugaus ledo.
