Mažoji renovacija: paraiškų gauta už 2,3 mln. eurų

mazojiPrieš tris mėnesius startavęs kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui įgauna pagreitį – nuo kvietimo pradžios gautos 66 paraiškos už 2,3 mln. eurų. Iš viso šiai priemonei finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 4 mln. eurų. Programą inicijuoja Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija.

Mineralinis azotas dirvožemyje šį rudenį

azotasPabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas mineralinio azoto – vieno svarbiausių azoto junginių augalų mityboje – kilogramas. Yrant augalų liekanoms, šiltuoju metu mineralinio azoto dirvožemyje išsiskiria nuo 30 iki 140 kg/ha. Šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, neprarandant jo dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Azoto perteklius dirvožemyje gali užteršti vandenį nitratais.

Lietuvoje įsitvirtina naujas medis – paprastasis bukas, miškininkai renka šio medžio sėklas

bukasLietuvos miškuose galima pamatyti mūsų kraštams neįprastą tačiau pietų ir vidurio Europoje dažnai sutinkamą medį – paprastąjį buką. Dar ne taip seniai mokslininkai buvo nustatę, kad šio medžio šiaurinė riba baigiasi pietų Lietuvoje. Bet šiltėjant klimatui, bukų augimo arealas užima vis didesnę Lietuvos dalį. Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai renka šio medžio sėklas tam, kad šalyje būtų galima įveisti daugiau šiltesnius kraštus mėgstančių bukų.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas: ką turi žinoti mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojai

aviuNors Lietuva ir apsirūpina galvijiena, tačiau aukščiausios kokybės mėsos trūksta. Todėl ateinantį finansinį laikotarpį galvijininkystės sektoriui remti numatytas intervencinių priemonių komplektas (susietoji pajamų parama, ekoschemos, rizikos valdymo bei kaimo plėtros priemonės), orientuotas į aukštos kokybės veislinių galvijų auginimą darnoje su aplinka. Be to, bus toliau remiami avininkystės ir ožkininkystės sektoriai.

Gamtiniu požiūriu vertingiausi 26 miško sklypai bus išpirkti arba bus sudarytos jų apsaugos sutartys

sklypaiŠiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba laukė paraiškų iš savininkų, kurių miškų sklypai patenka į ES ekologinį tinklą Natura 2000 ir kuriuose yra Europos bendrijos svarbos natūralių miško buveinių bei kurie norėtų parduoti tokias miško valdas ar sudaryti gamtinių vertybių apsaugos sutartis, svarbias natūralios gamtos išsaugojimui.

Paramai gauti privaloma laikytis GAAB reikalavimų

laikytisEuropos žaliasis kursas, kuriuo siekiama gerinti žmonių gyvenimo kokybę, kurti modernią ir konkurencingą ekonomiką, yra viena iš esminių ES Bendrosios žemės ūkio politikos, o tuo pačiu ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) dalių. Todėl skatinant šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, veiksmingo gamtos išteklių valdymo, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo, ateinančio laikotarpio parama susieta su Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais.

Kokia parama galės pasinaudoti bitininkai nuo 2023-ųjų?

bitin2023-2027 metais bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų.

Neršia lašišinės žuvys – nerekomenduojame plaukti nusekusiomis upėmis

nersiaAplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu Lietuvos upėse neršia margieji upėtakiai, šlakiai ir lašišos. Lašišinių žuvų išteklius  neigiamai veikia ne tik žvejyba, brakonieriavimas, ekosistemų kaita dėl užtvankų, melioracijos, taršos, biologinių invazijų, klimato kaitos, bet ir neatsakingas pramogavimas vandens telkiniuose ikrų vystymosi lizduose periodu.

Taršius šildymo įrenginius į efektyvesnius pasikeis dar 2 tūkst. šalies gyventojų

sildymoLapkričio 3 d. baigėsi jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė dar daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų už 6, 64 mln. eurų. Viso kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų. Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų.

Strateginiame plane – daugiau dėmesio smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams

smulkie„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių iššūkių, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir  skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nepamirškime rūšiuoti ir per Vėlines

rusiuotiLapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. 

Pritarta elektros energijos dalies kainos kompensavimui visiems nebuitiniams vartotojams

nebuiJau ir už spalio mėnesį suvartotą elektros energiją visiems nebuitiniams vartotojams – verslo subjektams, viešajam sektoriui, ūkininkams, savivaldybės įmonėms ir kt., taip pat nebuitiniams vartotojams, elektros energiją įsigyjantiems tiesiogiai iš elektros energijos biržos savo vartojimo poreikiams, numatyta kompensuoti dalį elektros energijos kainos. Ši parama leis padėti nebuitiniams vartotojams sumažinti išaugusią finansinę naštą ir išlaikyti iniciatyvą imtis elektros energijos suvartojimą mažinančių priemonių.

Dujų kainų lubos: 5 klausimai ir atsakymai

lubEuropos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.  

Lietuvos jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras

gyvunuLietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.

Aplinkos ministerija pristato Lietuvos klimato kaitos scenarijus, kuriems būtina ruoštis

ruostisŠiuo metu vykstančioje nacionalinėje klimato kaitos konferencijoje „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ daug dėmesio skiriama savivaldybių pasiruošimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Diskutuojama, kokių prisitaikymo priemonių turi imtis savivaldos institucijos, kad gyventojai ir infrastruktūra kuo mažiau nukentėtų nuo ekstremalių reiškinių.

Kviečiame susipažinti su siūlomais leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pakeitimais

leidimuAplinkos ministerija parengė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių veiklos apribojimų. Siūloma išlaikyti padidintą dėmesį miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūras supaprastinti.

Pirmas milijonas iš Modernizavimo fondo – 4 pastatų atnaujinimui

pirmasIš Modernizavimo fondo finansavimas patvirtintas 4 savivaldybėms priklausantiems pastatams atnaujinti. Pirmosios papildomo finansavimo suskubo kreiptis Šiaulių, Visagino, Panevėžio ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Joms iš Modernizavimo fondo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 1,1 mln. eurų. Likusi suma bus finansuojama paskolos iš Savivaldybių pastatų fondo lėšomis.

Spalio 24-oji – Tarptautinė klimato kaitos diena

klimatoŠiandien žemės ūkis yra vienas labiausiai klimato kaitos paveiktų sektorių, todėl itin svarbu ne tik taikyti emisijų mažinimo priemones, bet ir didinti ūkių atsparumą ir prisitaikymą. Tarptautinės klimato kaitos dienos proga, kviečiame išsamiau susipažinti kaip žemės ūkio sektorių veikia klimato kaitos iššūkiai ir kaip jis padeda juos spręsti.

Suplanuota, kaip pastatų anglies dvideginio pėdsaką Lietuvoje iki 2050 metų sumažinti iki nulio

nulioAplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti.

Artėja laikas keisti padangas: ką reikia žinoti gyventojams?

padangKaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse,  padangų parduotuvėse ar  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode