Gabrielė Niekytė
Baigiantis antrajam karantino mėnesiui, atrodo, visuomenė pradeda laisvėti, atsiverti, sugrįžti į paslaugas, tačiau nei viena medicinos sritis nebuvo sustojusi atokvėpiui. Nors atrodo, kad visos sritys susikoncentravo į viruso valdymą, pagalba, kuri turi būti teikiama nenutrūkstamai, pasilieka už užsklandos.
Koronaviruso karštoji linija pastarosiomis dienomis sulaukia rekordinio skaičiaus skambučių, ir tai trukdo prisiskambinti galbūt jaučiantiems užkrato simptomus, sako Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.
Lietuvoje per parą patvirtinti šeši nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1511, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Lengvinamos sąlygos dėl nosį ir burną dengiančių kaukių – jas bus privaloma dėvėti tik tam tikrose vietose, kitais atvejais – rekomenduojama.
Gabrielė Niekytė
Karantino metu jau išmokome, kad saugotis turime ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų – kad apsaugotume jautriausius ir labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Apie tai, kokią įtaką karantinas ir naujas, neištirtas virusas turi labiausiai saugomiems – onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pasakoja Kauno klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovas, gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir hematologas Domas Vaitiekus, dirbantis su pacientais, kuriems atliekamas kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, kitaip vadinamos, kaulų čiulpų transplantacijos, ir onkologinėmis ligomis sergančiaisiais.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad jau aiškūs visų gegužės 9–10 d. prevenciškai dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) išsityrusių 1629 žmonių rezultatai – visi jie yra neigiami.
Lietuvoje antradienio vakarą patvirtintas 54-tas mirties nuo koronaviruso atvejis, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Įvežtiniai koronaviruso atvejai Lietuvoje sudaro apie 20 procentų visų ligos atvejų, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Koronavirusas iki šiol iš viso nustatytas keturiose Lietuvos socialinės globos įstaigose, jose užsikrėtę yra 22 globotiniai ir 19 darbuotojų, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Jau nuo ateinančio pirmadienio, t. y. gegužės 18 d., leista teikti tas odontologijos paslaugas, kurios, paskelbus karantiną, buvo draudžiamos. Tai reiškia, kad pacientai galės gauti visas planines procedūras, o ne tik skubią odontologinę pagalbą, kai jaučiamas ūmus skausmas, tiek poliklinikose, tiek privačiuose kabinetuose, tiek ligoninėse. Tiesa, visos įstaigos, prieš atsidarydamos, turi parengti planus, kaip organizuos darbą, ir juose numatyti viską, kas būtina, norint užtikrinti ir pacientų, ir personalo saugumą.
Vilma Balčiauskaitė
LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientų skaičius karantino laikotarpiu yra mažesnis nei iki jo, tačiau Skubiosios medicinos gydytojo Lino Darginavičiaus vadovaujama komanda su kiekvienu pacientu užtrunka kur kas ilgiau dėl būtinybės naudoti gausybę apsaugos priemonių ir dėl didesnio dėmesio kiekvienam iš pacientų. Be to, pastebimi ir dažnesni pacientų su įsisenėjusiomis ligomis atvejai. Apie pasikeitusias paciento kelio „pradines ir galines duris“ ir kaip sekasi „išplaukti“ iš COVID-19 viruso bei karantino sukeltos situacijos kalbamės su Skubios pagalbos skyriaus vadovu Linu Darginavičiumi.
Vilma Balčiauskaitė
Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultacinio ir socialinės pagalbos skyriaus l.e.p vedėja, psichologė Ieva Vaskelienė pastebi, kad COVID-19 viruso pandemija egzistuoja pacientų pasaulėžiūroje, baimėse ir kliedesiuose, o pastarųjų turinys neretai priklauso nuo bendros situacijos Lietuvoje. Didžioji dalis žmonių visgi susiduria su paaštrėjusiomis nerimo, baimės emocijomis, stresu, panikos atakomis, todėl svarbu su jomis mokėti susivarkyti. Neišskirtiniai ir sveikatos priežiūros specialistai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) į darbuotojų, kurie turi būti prevenciškai tiriami dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), sąrašą įtraukė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojus, tiesiogiai dirbančius su vaikais, bei nustatė tvarką, kokio prioriteto tvarka jie turėtų būti tiriami.
Švelninant karantino sąlygas bei atnaujinus planinių paslaugų teikimą, kaip ir buo tikimasi, ženkliai padidėjo ir kraujo poreikis. Nacionalinis kraujo centras (NKC) šiuo metu jau imasi mobiliųjų kraujo donorystės akcijų organizavimo proceso bei kviečia kraujo donorus, užsiregistravusius ponios Dianos Nausėdienės iniciatyva sukurtame potencialių kraujo donorų duomenų banke. Pirmoji ponia kraujo jau paaukojo vos tik paskelbus apie jų stygių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruoti 32 susirgimai epideminiu parotitu (kiaulyte) ir tai pusantro karto daugiau lyginant su užpernai (2018 m. – 19 atvejų).
1739 pranešimai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (NRV). Tiek jų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė per 2019-uosius metus. Nors gautų pranešimų skaičius kasmet po truputį auga, visgi tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai raginami būti dar aktyvesniais, mat kiekvienas pranešimas apie NRV prisideda prie saugesnio vaistų vartojimo. Ką derėtų žinoti apie šalutinį vaistų poveikį?
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvykęs kaip gydytojas rezidentas Marius Ellikas jau daugiau nei pusę metų vadovauja šios gydymo įstaigos Skubiosios medicinos pagalbos skyriui. Kovą kartu su kolegomis jam teko priimti pirmąją Lietuvoje pacientę, užsikrėtusią koronavirusu. Gydytojas neslėpė, jog tuomet jautėsi užtikrintai – dar iki pirmo nustatyto atvejo ligoninė buvo pasiruošusi priimti žmones, sergančius COVID-19. Vis dėlto iššūkių, net ir idealiai atlikus namų darbus, netrūksta iki šiol. Apie juos, psichologines duobes, motyvaciją dirbti ir paprasto „ačiū“ jėgą kalbamės su M.Elliku.
Lietuvos ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 114 žmonių, 14 iš jų guli Intensyvios terapijos skyriuose, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Nuo koronaviruso prevenciškai nuo šiol bus tiriami ir vaistininkai, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Gripas traukiasi iš Lietuvos – sezoninio gripo atvejų toliau mažėja, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ketvirtadienį paskelbė, kad koronaviruso plitimas rajone buvo suvaldytas.
Poliklinikos vėl atveria duris pacientams, tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena iš jų turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.
Nors stiprinant imunitetą labai svarbu organizmą aprūpinti gerosiomis bakterijomis, įprastų probiotikų nauda gali būti labai maža. Gerosios bakterijos, esančios cheminiame apvalkale, dažnai gyvybingumą praranda dar būdamos vaistinių lentynose. Keliaudamos pro virškinimo traktą jos susiduria su skrandžio rūgštims, tulžies druskoms, tad žarnyną pasiekia dar mažesnio gyvybingumo. „Tik gyvybingos gerosios bakterijos gali padėti stiprinti imunitetą, spręsti žarnyno problemas, pagerinti savijautą. Leisgyvės bakterijos to padaryti negeba“, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.
Lietuvoje per paskutinę parą patvirtinta 10 naujų koronaviruso atvejų, iš viso infekcija nustatyta 1385 asmenims, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Kretingos rajono savivaldybė norėtų suteikti galimybę dėl koronaviruso išsitirti visiems koronaviruso židiniu tapusios Kartenos gyventojams.
Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose bus atnaujintos artimiausiu metu, kai tam tinkamai pasiruoš pačios ligoninės ir poliklinikos. Tai reiškia, kad pacientai jau artimiausiu metu, šią arba kitą savaitę, galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus teikiamos planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos. Žinoma, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, kas svarbu siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui.
Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus. Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys akcentuoja, kad tvarkingai turi būti geriami visi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai ir gydymui skirti vaistai.
Kretingos rajono Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje koronavirusas nustatytas iš viso 23 pacientams.
„Kiekvienas medikas pasakys, kad prie žmogaus mirties, prie jo išėjimo iš šio pasaulio priprasti yra neįmanoma, – pasakoja Vilniaus Antakalnio ligoninės priėmimo skyriaus medikė Kristina. – Man prieš daug metų pradėjus dirbti savo pirmame darbe, su mirtimi teko susidurti vos ne iš karto – ant mano rankų mirė maža mergaitė. Nors ir praėjo daug laiko, tačiau viską atsimenu taip, lyg tai būtų įvykę vakar – ir gydytojų bandymus ją gaivinti, ir didžiulę įtampą, ir skausmą, kurie atėjo supratus, kad jau nieko nebegalima padaryti... Atsimenu ir tos mergaitės tėvus, laukusius ligoninėje, kuriems gydytojas pranešė, kad jų vaikas mirė...“
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
