Sare roma
Procentai




RETRO

balsavimoJungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad Škotija neturi galių surengti naujo referendumo dėl nepriklausomybės be britų vyriausybės sutikimo.

Sprendimas yra kliūtis Škotijos vyriausybės kampanijai už atsiskyrimą nuo JK.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotijos parlamentas „neturi įgaliojimų priimti įstatymą dėl referendumo Škotijos nepriklausomybės“ klausimu.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Robertas Reedas (Robertas Ridas) sakė, kad penki teisėjai sprendimą priėmė vienbalsiai.

Pusiau autonominė Škotijos vyriausybė nori kitų metų spalį surengti referendumą dėl klausimo „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“.

JK konservatorių vyriausybė Londone atsisako pritarti balsavimui, teigdama, kad šis klausimas buvo išspręstas 2014 metų referendume, kai Škotijos rinkėjai nepriklausomybę atmetė 55 proc. balsų. Už nepriklausomybę tuomet balsavo 45 proc. škotų.

Tačiau nepriklausomybę remianti vyriausybė Edinburge nori peržiūrėti šį sprendimą, argumentuodama, kad JK išstojimas iš Europos Sąjungos, kuriam nepritarė dauguma Škotijos rinkėjų, iš esmės pakeitė politinį ir ekonominį kraštovaizdį.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) tvirtina, kad Škotijos gyventojai suteikė jai demokratinį mandatą surengti naują balsavimą dėl atsiskyrimo, nes Škotijos parlamente dauguma remia nepriklausomybės idėją.

Praėjusį mėnesį Aukščiausiajame Teisme vykusiuose posėdžiuose aukščiausio rango Škotijos teisės pareigūnė lordė advokatė Dorothy Bain (Doroti Bein) sakė, kad dauguma Škotijos įstatymų leidėjų buvo išrinkti dėl savo įsipareigojimo surengti naują referendumą.

Jos tvirtinimu, referendumas būtų konsultacinio pobūdžio, o ne teisiškai įpareigojantis, nors balsas „už“ suteiktų stiprų postūmį Škotijai atsiskirti.

JK vyriausybės teisininkas Jamesas Eadie (Džeimsas Idis) teigė, kad galias surengti referendumą turi JK parlamentas Londone, nes „tai itin svarbu visai Jungtinei Karalystei“, ne tik Škotijai.

Apklausos rodo, kad škotai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas ir kad dauguma rinkėjų artimiausiu metu nenori naujo referendumo.

Nepriklausomybės šalininkai trečiadienį planuoja mitingus prie Škotijos parlamento Edinburge ir kitose vietose.

Nuo 1707 metų Škotija ir Anglija yra politiškai susivienijusios. Nuo 1999 metų Škotija turi savo parlamentą bei vyriausybę ir savarankiškai priima politinius nutarimus visuomenės sveikatos, švietimo ir kitais klausimais.

Jungtinės Karalystės vyriausybė Londone kontroliuoja tokias sritis kaip gynyba ir fiskalinė politika.

Anksčiau N. Sturgeon sakė, kad jei jos vyriausybė pralaimės teismo bylą, ji kitus JK nacionalinius rinkimus paskelbs de facto plebiscitu dėl tris šimtmečius trunkančios Škotijos sąjungos su Anglija nutraukimo. Ji nepateikė išsamios informacijos, kaip tai būtų daroma.

JK Aukščiausiajam Teismui blokavus pirmosios ministrės planus surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės, ji trečiadienį pareiškė esanti „nusivylusi“.

„Įstatymas, neleidžiantis Škotijai pasirinkti savo ateities be [JK parlamento] sutikimo, paverčia bet kokią Jungtinės Karalystės, kaip savanoriškos partnerystės, sampratą mitu“, – tviteryje parašė Škotijos nacionalinės partijos lyderė, pabrėždama, kad gerbia šį nutarimą.

JK tuo tarpu trečiadienį pareiškė, kad vyriausybė Edinburge turėtų sutelkti dėmesį į „žmonėms Škotijoje labiausiai rūpimus klausimus“.

Redaktorė Miglė Giri

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode